Paulo Coelho (g. 1947) – šiuolaikinis Brazilijos rašytojas radęs kelią į daugumos skaitytojų namų bibliotekas. Populiarumo viršūneje besipuikuojantis jau ne vienerius metus, kūrybinio originalumo įgijo per dinamišką ir spalvingą savo gyvenimą.
P. Coelho nuo jaunų dienų negalėjo pasigirti nuobodžia monotoniška kasdienybe. Jau paauglystėje trejus metus leido beprotnamyje, kuriame buvo apgyvendintas pernelyg susirūpinusių tėvų. Mat, šie pakraupo, kai racionalių inžinierių palikuonis nusprendė tapti rašytoju suveltais plaukais ir akiniais keistai pupsančiais ant nosies (taip tuo metu Paulo Coelho įsivaizdavo tikrą rašytoją).
Vėliau sekė hipiškos laimės kupini metai, kurie atskleidė visai kitokį gyvenimą. Brazilas prasigyveno rašydamas žodžius dainoms, keliavo po pasaulį už vos kelis skatikus, plėtė vis didėjantį naujų draugų ratą ir sėmė naujas patirtis smagiai apkvaitęs nuo narkotikų. 1974-aisiais net buvo suimtas už destruktyvias tuometinio rėžimo šalyje idėjas, atsispindėjusias jo kuriamų dainų tekstuose. Laimei, bausmės pavyko išvengti gynybai panaudojus faktą, kad kūrėjas kurį laiką gyveno beprotnamyje.
1986-aisiais rašytojas nuėjo ilgesnį kaip 500 mylių kelią į Santjagą de Kompostelą Ispanijoje. Šios kelionės metu patyręs dvasinį nubudimą, jis suprato, kad turi save atsidėti rašymui. Nešvaistant energijos kitoms veikloms. Kelionės metu patirtus įspūdžius bei gautas pamokas jis aprašo pirmojoje savo knygoje „Piligrimas“ (1987 m.). Pastaroji tapo savotišku juodraščiu legendiniam autoriaus kūrinui – „Alchemikas“ (1988 m.). Istorija apie Andalūzijos piemens tikrojo laimės šaltinio paiešką šiandien yra pasaulinio lygio bestseleris, įvertintas net Gineso rekordų pažymėjimu už į daugiausiai pasaulio kalbų išverstą romaną.
Kone geriausiai Paulo Coelho kūrybinį principą apibūdina jo paties viename interviu išsakyta mintis: „Turi pasirinkti tarp buvimo džiugiu (bet nebūtinai laimingu) bei priimti gautus iššūkius ir bandymo gyventi patogų, saugų gyvenimą. Antrasis pasirinkimas yra pats blogiausias, kadangi negali jaustis saugus. Niekas nėra saugu. Gali trenkti žaibas ir aš mirsiu. Taigi niekas negali būti saugus – tu nežinai, kada mirsi. Tad geriau rinktis tau pilnatvės suteikiančio gyvenimo agoniją ir ekstazę“.
