Irvin David Yalom (g. 1931) – psichiatras, rašytojas ir Standfordo universiteto profesorius iš JAV. Dažnai priskiriamas egzistencialistų gretoms, jis yra unikalaus, pamokomojo romano žanro autorius. Savo darbuose fikciją vilkdamas į psichoterapijos rūbą, Irvin D. Yalom siekia pedagoginio tikslo – pamokyti savo skaitytoją.
Augęs Rusijos žydų, į JAV pabėgusių po pirmojo pasaulinio karo, šeimoje, Irvin D. Yalom nuo vaikystės įprato savo prieglobsčio ieškoti fikcijoje. Nenorėdamas slampinėti pavojingomis neramių laikų gatvėmis, jaunasis psichoterapeutas du kartus per savaitę dviračiu numindavo į miesto biblioteką, kurioje rasdavo jo išlikimui būtinų atsargų – knygų, kurias galės skatyti savo kambaryje, kol namo apačioje įkurtoje maisto prekių parduotuvėje, išgyvenimui prasimanyti mėgins jo išeiviai tėvai.
Žingeidumas ir paveldėtas įžvalgumas per medicinos studijas nuvedė Irvin D. Yalom į psichoterapijos lauką. Šiai sričiai atidavęs daugybę savo gyvenimo metų, jis parašė ne vieną mokslinį darbą ir net keletą visame pasaulyje išpopuliarėjusių romanų. Kiekvienas iš jų yra išverstas į keliasdešimt kalbų, susilaukė puikių įvertinimų ir neabejotinai buvo įrašyti į literatūros istoriją.
Žymūs, į lietuvių kalbą išversti, autoriaus darbai yra „Kai Nyčė verkė“ (1992 m.), „Melagis ant kušetės“ (1996 m.), „Gydymas Šopenhaueriu“ (2005 m.), „Spinozos problema“ (2012 m.) ir „Laikinos būtybės“ (2015 m.).
